Skaitiniai‎ > ‎

Motinos Teresės seserys ( MC )

Oficialus pavadinimas : Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacija (popiežiaus teisių).

Šiemet visas pasaulis paminėjo vienos iškiliausių mūsų laikų asmenybės Motinos Teresės jubiliejų. Šiemet jai būtų suėję 100 metų.

Motina Teresė (tikrasis vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu) gimė 1910 m. rugpjūčio 26 d. Skopjė, Makedonijoje.

Jau vaikystėje Agnes žavėjosi istorijomis apie misionierių gyvenimą ir tarnystę. O būdama 12 metų ji apsisprendė tapti vienuole. Sulaukus 18 metų, ji paliko šeimą ir išvyko į Airiją, kur įstojo į Loreto Seserų Ordiną.

Pirmiausia Agnes išvyko į Loreto vienuolyną Airijoje, kad išmoktų anglų kalbą, kuria Loreto seserys mokino vaikus Indijoje. 1929 m. iš Airijos Agnes iškeliavo į Dardžilingą Indijoje, netoli nuo Himalajų kalnų. Čia 1931 m. kovo 24 d. Agnes davė savo pirmuosius įžadus ir pasirinko Teresės vardą misionierių globėjos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės  garbei.

Nors Motinai Teresei patiko darbas mokykloje, ją vis labiau jaudino skurdas, supantis ją Kalkutoje. 1946 m. rugsėjo 10 d. važiuodama traukiniu į Loreto vienuolyną Dardžilinge Teresė pajuto tai, ką vėliau ji pavadino "pašaukimą pašaukime".

Tai buvo pašaukimas pašaukime. Antrasis pašaukimas. Pašaukimas palikti Loreto ordiną, kuriame buvau labai laiminga, ir išeiti į gatves tarnauti vargingiausiems iš vargšų.

Ji pajuto, kad turi palikti vienuolyną ir padėti vargšams gyvendama tarp jų. Teresė padavė prašymą palikti vienuolyną, kad galėtų padėti vargšams būdama šalia jų. Turėjo įsikišti popiežius Pijus XII, kad suteiktų Teresei specialų leidimą palikti vienuolyną. Savo misionierės veiklą su vargšais Motina Teresė pradėjo 1948 m.vargingiausiuose Kalkutos kvartaluose, pakeisdama savo tradicinį Loreto vienuolyno abitą baltos medvilnės apdaru, papuoštu mėlynomis juostomis kraštuose.

Taip buvo įkurta – Artimo meilės misionierių bendruomenė. Tuo metu kartu su ja buvo dvylika seserų vienuolių. Jos bendraminčių ir pagalbininkių, kurios taip pat tapdavo vienuolėmis, daugėjo, ir jau ne tik Kalkutoje, ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje, nes daugelyje šalių ji sulaukdavo ne tik pritarimo savo veiklai, bet ir paramos. Ji rūpinosi mokyklų, ligoninių, gimdymo namų steigimu, inicijavo ir kitų socialinės paskirties įstaigų kūrimą –  raupsų gydymo centrus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“ , karštai pasisakė prieš abortus. Šiuo metu ši kongregacija turi 400 filialų, virš 100 šalių Europoje, Azijoje, Afrikoje Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei trečiojo pasaulio šalyse, virš  4000 seserų vienuolių ir daugiau nei milijoną savanorių - pagalbininkų. Naujos vienuolijos tikslas buvo labai aiškus: padėti kenčiantiems nelaimingiesiems, juose atpažįstant Jėzų. Pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, jo seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jų pareiga – rūpintis valkataujančiais vaikais, ligoniais, mirštančiais, badaujančiais žmonėmis. Šie vargšai vadino Motiną Teresą „mirštančiųjų angelu“.

Iki gyvenimo pabaigos Motina Teresė pabrėžė, kad vienintelė, pati svarbiaus jos įkurtos kongregacijos egzistavimo priežastis yra numalšinti Jėzaus troškulį. Pirmajame Regulos eskize (parašytame praėjus keliems mėnesiams po patirto išgyvenimo traukinyje), kuris iš esmės nepakeistas iki šių dienų, ji išreiškė naujos kongregacijos tikslą: „Visuotinis Dievo Meilės Misionierių Tikslas yra numalšinti prie Kryžiaus prikalto Jėzaus Kristaus Meilės ir Sielų troškulį.“

Tai, kad kongregacijos tikslas yra „numalšinti prie kryžiaus prikalto Jėzaus troškulį“, nurodo, jog savo mistinį potyrį ji išgyveno Kalvarijos kontekste, tada, kai, mirdamas ant kryžiaus, Jėzus sušuko „Trokštu!“. Ši Šventojo Rašto citata iškilo kaip jos pašaukimo santrauka ir priminimas. Mokydama seseris, ji aiškindavo:

Žodį „Trokštu!“ Jėzus ištarė ant kryžiaus, nepatirdamas nė menkiausios paguodos, mirdamas visiškame Skurde, paliktas vienas, paniekintas ir sugniuždytu kūnu bei siela. Jis kalbėjo apie savo troškulį – ne vandens – o meilės, aukos.

Jėzus yra Dievas: todėl Jo meilė, troškulys yra amžinas. Mūsų tikslas yra numalšinti šį amžiną žmogumi tapusio Dievo troškulį. Kaip angelai Danguje nepaliauja giedoję garbinimo giesmių Dievui, taip Seserys, naudodamos keturis – Visiško Neturto, Skaistybės, Klusnumo ir Meilės vargšams – įžadus nepaliauja malšinti Dievo troškulio savo meile ir iš meilės sieloms, kurias atveda pas Jį.

1963 m. šalia veikliųjų seserų įkuriama aktyviųjų brolių, 1976 m. kontempliatyviųjų seserų , 1979 m. kontempliatyviųjų brolių  ,o 1984 m. Dievo Meilės kongregacijos tėvų – kunigų atšakos.

1979 m. Motinai Teresei buvo įteikta Nobelio premija.

Motina Teresė užgeso 1997 m. rugsėjo 5 d. Kalkutoje, būdama 87-erių.

Popiežius Jonas Paulius II Motiną Teresę paskelbė palaimintąja 2003 m. spalio 19 d.

Vienuolijos charizma: "Aš trokštu" – kaip meilės misionierės  pašauktos malšinti beribį Nukryžiuotojo Jėzaus troškulį  iš meilės Jam ir sieloms.

Tikslas: padėti išganyti ir vesti į šventumą neturtingiausius iš neturtingųjų ne tik lindynėse, bet ir visame pasaulyje, juose atpažįstant Dievo paveikslą.

Lietuvoje seserys įsikūrė 1991 metais. Yra dveji vienuoliniai namai: Vilniuje ir Kretingoje. Šiuo metu Lietuvoje darbuojasi  12 Dievo Meilės Misionierių kongregacijos seserų.


 

 

Comments